Lietuviai kuria unikalius vėžio imunoterapijos preparatus

Lietuvos mokslininkai pradėjo mokslinį tyrimą, kurio metu planuojama sukurti pasaulyje unikalius vėžio imunoterapijos preparatus. Itin pažangūs vaistiniai preparatai bus gaminami dendritinių ląstelių įsotinimo navikiniais antigenais procese naudojant egzosomas.

Naujieji preparatai būtų skirti gydyti trims skirtingoms vėžio lokalizacijoms: glioblastomai, melanomai ir plaučių vėžiui. Juos lietuvių biotechnologijų įmonė UAB „Froceth“ su Nacionaliniu vėžio institutu (NVI) planuoja sukurti iki 2019 m. pradžios. Į tyrimą iš viso bus investuota pusė milijonų eurų. 

 

„Šiuo metu kartu su kolegomis iš NVI kuriamas dendritinių ląstelių įsotinimo navikiniais antigenais metodas iki šiol nebuvo taikytas kitų rinkoje esančių preparatų kūrimo procese. Naujoji technologija reikšmingai prisidės prie naujausių piktybinių navikų gydymo technologijų plėtojimo ir diegimo, bei pacientų gydymo individualizavimo“, – teigia UAB „Froceth“ direktorė Agnė Vaitkevičienė.

 

Pagrindiniai šiuo metu taikomi vėžiu sergančių pacientų gydymo metodai yra chirurgija, chemoterapija ir radioterapija. Derinant su šiais tradiciniais gydymo metodais pastaruoju metu vis plačiau taikoma ir imunoterapija, kuria siekiama suaktyvinti imuninės sistemos veikimo mechanizmus ir taip naikinti piktybines vėžio ląsteles. 

 

Tyrimais įrodyta, kad geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai imuniniai preparatai yra derinami su standartiniais onkologinių ligų gydymo būdais: chemoterapija arba mažų dozių spinduline terapija. 

 

„Mokslininkai visame pasaulyje ieško būdų, kaip patobulinti individualizuoto gydymo technologijas ir vėžio imunoterapiją padaryti dar efektyvesne. Tai yra ir vienas iš mūsų prioritetinių ilgalaikių tikslų, kurį šiuo tyrimu pradedame įgyvendinti. Jau ne vienerius metus dirbame su partneriais iš privataus sektoriaus. Ši partnerystė leidžia mums kartu tobulinti esamus vėžio imunoterapijai skirtus preparatus ir kurti naujus“, – pažymi NVI Imunologijos laboratorijos vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Vita Pašukonienė.

 

Pasak jos, Lietuvoje jau pradėta taikyti monokloninių antikūnų imunoterapija, kurios pagalba atblokuojamos naviko užslopintos priešvėžinės limfocitų reakcijos. Visgi vėžio sukeliamas imuninės sistemos slopinimas yra labai daugialypis procesas. Tais atvejais, kai imuninė sistema „nemato“ naviko, vienintelis būdas sukelti priešvėžines reakcijas yra laboratorinėmis sąlygomis suaktyvinti paciento dendritines ląstelės.

 

„Dendritinės ląstelės yra pagrindinės imuninės sistemos ląstelės. Nuo jų priklauso imuninio atsako inicijavimas ir imunologinė atmintis. Šių ląstelių preparatų pritaikymas medicinoje būtų itin svarbus proveržis metastazavimo prevencijoje“, – teigia NVI mokslininkė.

 

Bene plačiausiai šiuo metu taikomas navikinių antigenų pateikimo dendritinėms ląstelėms laboratorinėmis sąlygomis būdas yra navikinių ląstelių lizatai. Tai pagalbinis onkologinių ligų gydymo metodas. Ankstyvojoje ligos stadijoje, kuomet jos gydyme taikomi standartiniai metodai, dendritinių ląstelių preparatai gali atitolinti ligos atsinaujinimą ar progresavimą. Ligai pažengus ir standartiniams gydymo metodams nebesuteikiant norimo efekto,  dendritinių ląstelių preparatai gali padėti stabilizuoti paciento būklę. 

 

„Šio metodo pranašumas – tai sukuriamas realus naviko antigenų spektras. Preparatas yra saugus, lengvai  toleruojamas organizmo, neturintis toksiško šalutinio poveikio. Šiuo metu mokslininkų tikslas yra pagerinti jo efektyvumą. Todėl tobulinami metodai, kaip dendritines ląsteles „pakrauti“ kiek įmanoma tikslingesniais vėžio antigenais. Būtent nuo jų priklauso, kiek kiekvienam konkrečiam pacientui bus efektyvus imunoterapinis jų poveikis. Mūsų hipotezė tokia, kad itin patikimu naviko antigenų nešėju galėtų būti paties naviko ląstelių egzosomos“, – sako UAB „Froceth” direktorė A. Vaitkevičienė.

 

Egzosomos – tai nano dydžio, komunikacijai skirtos ląstelių struktūros, į kurias ląstelė „supakuoja“ koncentruotą informaciją apie save. Kiekvieno tipo ląstelės (vėžinės šiuo atveju ne išimtis) išskiria savito tipo egzosomas, kurių nustatymas organizmo skysčiuose gali padėti diagnozuojant vėžį, stebėti gydymo efektyvumą arba būti panaudojamos imunoterapijai.

 

„Eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad egzosomos gali būti efektyviai taikomos dendritinių ląstelių aktyvinimui kovojant prieš agresyviausius naviko antigenus. Egzosomos yra didelį potencialą turintys nauji biomarkeriai, todėl dendritinių ląstelių aktyvavimas egzosomomis turėtų padidinti vėžio imunoterapijos priemonės efektyvumą ir ženkliai pagerinti klinikinį atsaką“, – teigia UAB „Froceth“ mokslinių tyrimų laboratorijos ir šio projekto vadovas dr. Adas Darinskas.

 

Pasak jo, egzosomų sudėtyje esanti koncentruota ląstelės informacija gali ne tik patikslinti dendritinėms ląstelėms perduodamą informaciją apie vėžines ląsteles, tačiau ir sukelti dar efektyvesnę prieš vėžines ląsteles kovojančių limfocitų reakciją.

 

Onkologinės ligos yra viena pagrindinių mirtingumo priežasčių pasaulyje. 2012 m. pasaulyje registruota apie 14,1 mln. naujų vėžio atvejų. Vėžys buvo apie 8,2 mln. mirčių priežastis (14,6 proc. visų mirčių). Jei sergamumo rodikliai išliks panašūs į dabartinius, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030 m. naujų susirgimų vėžiu skaičius kasmet sieks 21,4 mln.

Daugiakanalė pipetė PTVP gamyboje
Atgal